Laiškas draugei

Mieloji,

(nors tu manęs taip ir nepavadintum po to, kaip su tavimi pasielgiau, o jei pavadintum, vadinasi, esi labai geros širdies) a t s i p r a š a u  tavęs. Taip ryškiai tai jaučiu – mes kartu žaidėme, o aš palikau tave. Palikau ir išėjau gyventi kito gyvenimo. Mano vaizduotė piešia, kaip tu likai mūsų žaidimų vietose, o aš išėjau. Išėjau, ir tik praeidama pasisveikindavau, tarsi visai ką tik mes nebūtume ten žaidę. Tarsi dabar aš jau eičiau į mokyklą, o tu dar ne. Panirau į savo naują mokyklinį gyvenimą, o tu dar žaidi kieme, lauki manęs… Galbūt liūdi, jautiesi išduota. Ir aš jaučiu tavo skausmą, bet man taip norisi kabinti samčiais tą naują savo gyvenimo etapą, kurio taip laukiau. Taip laukiau, kad, atrodytų, pamiršau, ką ką tik su tavimi veikiau. Noriu, kad žinotum – aš prisimenu…  Kažkodėl man taip darosi. Gal kad man labai patinka naujovės. Kai prasideda rutina, įprasti dalykai, man norisi kažko kita. Pastebėjau, kad rutiną vis dar nutraukiu negrabiai, sukeldama skausmą sau ir kitiems, elgdamasi šaltai, tarsi saulės nematęs akmuo… Bet juk žinau, kad galiu būti šilta, gera, draugiška… Tiesiog man taip atsitinka, kol kas nemoku to pakeisti. Jaučiu šilumą tau ir viskam, kas vyko tuo metu. Aš vis įsijungiu tavo man parodytą muziką ir linkiu tau gero. Tyliai. Nes garsiai jau prisibijau… Taip nesinori dar kaip nors tave skaudinti. Tyliu, o vaizduotė vėl piešia – tu jau turi kitų draugių, kam tau aš, sukėlusi skausmo. Be to, dabar ir tu jau eini į mokyklą

Gal tu nieko panašaus nepatyrei, gal čia aš apie kažkurio etapo save rašau. Visgi jaučiu stiprų troškimą tau tai pasakyti, perduoti tokia forma. Ir dar… nedrįstu, bet gal… kai jau ir tu ištyrinėsi mokyklinį gyvenimą ir pajusi šiokią tokią rutiną, gal norėtum susitikti? Savo kasdienybėje ar toli nuo jos. Gal parodytum, kur tavo gyvenimas sukasi. Gal dar padraugautume.

A č i ū  tau.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *