Papyk, jei nori, kol pavargsi…


– Aš nieko daugiau nebenoriu daryti. Pavargau nuo jūsų ir nuo jūsų knaisiojimosi po mane. Neįdomios jūs, netikros ir nuobodžios. Noriu namo, – pyko Patricija, nors liežuvis sunkiai jos klausė.
– Tai kalba blogis tavyje. Jis pyksta, nes yra pamatytas, nes mes suradome jos ištakas. Papyk, jei nori, kol pavargsi, – pasakė Alija.
<…>
– Ne tu pyksti, o demonas tavyje, kuris buvo pastebėtas. Tu nesi tas demonas, nepamiršk šito, – priminė viena iš moterų.

Audronė Ilgevičienė. Menas mylėti
Tiamata
48 psl.

Įvyko restart’as

Untitled

 
Telefonas nuo nulio. Nei vieno užrašo neliko. Nei vienos išsaugotos žinutės. Nei vieno gimtadienio priminimo. Ir nei vieno adresato! Abydna – kaip čia man taip išėjo… Bet kartu ir toks lengvumas.

 

Labai panašus jausmas, kai 2011 metais visas kompo diskas nulūžo ir nebeprisikėlė. Su prieš dieną atsiskaitytu bakalauriniu rašiniu ir pristatomaisiais darbais*. Su viskuo, kas tariamai reikalinga. Tąkart teliko tik dalis nuotraukų, kurios buvo atskirai įrašytos. Ir viskas. Tikras restart’as, taip idealiai sutapęs su universiteto baigimu. Tarsi nubrėžtas ryškus brūkšnys – toliau laukia naujas gyvenimo etapas.

 

* Turėjau jų kopijas, nesiparinam : )).