Rudens apsirengimų bėdos

2016 09 27Širdingi patepliojimai. 2016 09 27

Noriu pasiguosti.

Šalti orai po vasaros yra baisūs tuo, kad NĖRA KO APSIRENGTI. O rengtis vėl tuos pačius rūbus iš pernai… Apsirengiu, bet jaučiuosi nelabai. Ir tik šiemet susipratau, kad kiekvieną rudenį man norisi bent VIENO komplekto naujų rūbų!

Tokia sąmoninga stengiaus būti ir neperkalioti nieko nereikalingo… kad per tuos porą rudenėlių (dabar trečias), kol susipratau, nuprotėjau. Atšalus orams pasidarydavau labai konfliktiška. Pasirodo, čia dėl rūbų! Ir kokia nesąmonė, atrodo… Juk čia tik rūbai!! O nepirkdavau, nes teoriškai gi turiu dar anuos.

Va taip va man. O su kokiais naujais rūbais taip faina… : ). Bent kokį megztinį ar džemperį naują nusipirkus..! Ar pižamą!! ( Aš šiandien pižamą nusipirkau : )). )

Kam taip būna?

: ).

Nejaugi čia man taip pavyksta?

Aristokratai. Vilnius. 2016 09 16

 

Taip nutiko, kad šį mėnesį nemažai fotografavau.

Ir vis aplanko toks jausmas – čia mano galva, mano rankomis ir šituo mano turimu aparatu taip pavyksta?!

Kartais žiūriu ir nesitiki…

O kiek daug per tiek trumpai supratau ir išmokau.

Jaučiuosi taip, lyg mano fotografavimas labai pasikeitė.

Ir niekam neišeina papasakoti, parodyti – tu matai, kaip jėga?

Aš kitaip matyti erdves pradėjau, išmokau labiau numatyti fonus, objektų išdėstymą ir judėjimą kadre.

Ir nesitiki, ir džiaugiuosi : ).

Dabar dar norėčiau žmonių išraiškas perprasti. Man tai sunkiausia dalis.

P. S. Tas kadras viršuje šiandien man labai patinka : ).

 

Moteriškumo reikalai reikaliukai

Untitled

 

Radau tokią mielą širdžiai knygą.

Man ji padeda gintis nuo „vedinių žinovų“ (taip, PYKSTU (!), bet visgi suprantu, kad pati kalta) prisisiurbtos informacijos.

Per daug jos prisisrėbiau. Kažką ne visai taip supratau. Ir sužalojo.

O dabar malonu rasti knygą, kurią skaitau ir juntu, kaip pradeda spurdėti gyjanti širdis.

Juntu, kaip kaupiasi džiaugsmo ašaros visai prie pat akių. Bet taip ir nepasirodo : ).

Kelios citatos:

 

 

MOTERS KELIONĖ

<…> kaip tikinti moteris gali būti savimi pasitikinti, „kieta“ ir graži, bet visgi nepanaši į feministinę nacistę arba nesaugią „man reikia dėmesio“ emocinę kekšę. Kaip man tapti stipria moterimi netampant šiurkščia? Kaip išlikti pažeidžiamai nepaskandinant savęs skausme?

 

NEMATOMA, NEIEŠKOTA IR NEUŽTIKRINTA

Žinau, kad nesu viena iš tų, kurios kankinasi negalėdamos pasiekti standartų. Kalbu apie jausmą, kai jautiesi nepakankamai gera moteris. Kiekviena moteris, kurią aš esu sutikusi, jaučia tai. Tai kažkas giliau nei jausmas, kad tai, ką darai, nepasiseka. Tai baisus pilvą raižantis pojūtis, kad tu nesi tai, kas turėtum būti. To, kas esu, nepakanka. Tai, kas esu, yra per daug. Nepakankamai graži, nepakankamai plona, nepakankamai gera, nepakankamai maloninga, nepakankamai disciplinuota, tačiau per daug emocionali, turinti per daug poreikių, per daug jautri, per daug stipri, per daug reiškianti savo nuomonę, per daug pilna sumaišties. Rezultatas – visuotinis moterų palydovas – GĖDA.

Galų gale, jei būtume geresnės moterys – kad ir ką tai reikštų – gyvenimas nebūtų toks sunkus. Ar teisingai? Nekovotume tiek daug kovų, širdyse nejaustume tiek skausmo. <…> Kodėl mūsų dienos atrodo tokios bevertės, be romantikos ir be nuotykių, veikiau pilnos pareigų ir reikalavimų? Jaučiamės nematomos, netgi tiems, kurie arčiausiai mūsų. Jaučiame, kad niekas mūsų neieško, kad niekas neturi aistros ar drąsos mūsų ieškoti, perlipti mūsų jovalą ir surasti giliai tūnančią moterį. Jaučiamės netikros – nežinančios, ką vis dėlto reiškia būti moterimi, ką reiškia būti moteriškai, nežinančios, ar mes kada nors tokiomis tapsime.

Suprasdamos savo giliausius jausmus su panieka žvelgiame į savo širdis už tai, kad norime daugiau. Mes ilgimės artumo ir nuotykio, ilgimės tapti kokios nors didžios istorijos Gražuole. Troškimai, įdėti giliai mūsų širdyse, daugiau panašūs į prabangą, kurią gauna tik tos moterys, kurios elgiasi teisingai. Likusioms žinia aiški – <…> dar pasistenk.

John ir Stasi Eldredge. ŽAVINGOJI. Atskleidžiant moters sielos paslaptį
Žurnalo TAPATI knyga, 2013
14-16 psl.

 

***

 

Taip pat noriu pasidalinti naujai rasta ir šiuo metu man miela prasmingo teksto daina:
(FOJE – Tušti delnai)